sábado, 13 de maio de 2017

MARAGWÁ YEGA

A SEMELHANÇA DA LÍNGUA MARAGUÁ COM O NHEENGATU

            A diversidade linguística no Brasil é imensa. Recentemente, encontramos na Revista LEETRA uma referência sobre a língua Maraguá. O volume número 1 do ano de 2012 traz um texto na língua intitulado “A Menina e a Janela” de Lia Minapoty. Assim descobrimos dois escritores maraguás: Lia Minapoty e Yaguarê Yamã. É uma língua tupi-guarani muito semelhante lexicalmente com o nheengatu.
            Os maraguás estão nos municípios de Nova Olinda do Norte e Borba (AM). Eles são de origem aruak. Eles falam maraguá. A língua maraguá é um dialeto misto de nheengatu e aruak. No blog Yaguareh, encontra-se um Dicionário Maraguá.[1]
            Destacamos alguns vocábulos para fins de comparação:

PORTUGUÊS
MARAGUÁ
NHEENGATU
ALEGRE
Çuri
Suri
ALMA
Ãga
Anga
ALGODÃO
Amanyu
Amaniú
ANDAR
Guatá
Watá
ANO
Akayú
Akayú
BARRIGA
Maryka
Marika
BATER
Nupá
Nupá
CABEÇA
Akãg
Akanga
CAIXA
Patuá
Patuá
DAR
Me’eg
Meẽ
ESPERAR
Çarõ
Sarú
FACA
Kiçé
Kisé
FAZER
Monhãg
Munhã
GATO
Pixãna
Pixana
HOMEM
Apigá
Apigá
IR
Su
LEMBRANÇA
Mã’edurara
Maenduarisawa
MATAR
Yuká
Yuká
NOITE
Pituna
Pituna
PASSAR
Çaçá
Sasá
RIO
Paranã
Paraná
TRABALHAR
Parauké
Puraki
VENTO
Iwitú
Iwitu
VOAR
Wewé
Wewé




[1] YAGUARÊ YAMÃ. Dicionário Maraguá. Diponível em: http://yaguareh.blogspot.com.br/p/dicionario-maragua.html

sexta-feira, 12 de maio de 2017

APIGÁ ASUÍ PURARASAWA

MÚSICA NHEENGATU

APIGÁ
Banda Marupiara

Ixé yepé apigá, yepé apigá marupiara
 Apuamu kwemeté, apisika se pĩdá
Apisika se ruiwa, se igara apukuitá
Se rurí katú asú apinaitika ĩdarã
Apinaitika warakú, apinaitika yakũdá
Apinaitika surubĩ, tukunaré, watukupá
Payẽ kwa pirá itá remuyã arã ne kĩyapira

Ti aputai ne suí tipiaka nẽ masoka
Ti aputai tukupí, ti aputai kuradá
Ayũ té maã aputai reyumana ixé

Ixé yepé apigá, yepé apigá marupiara
Apuamu kwemeté, apisika se pĩdá Apisika se ruiwa, se igara apukuitá
Se rurí katú asú apinaitika ĩdarã

Amuyã yepé uka, kupixá, yapuna ruka
Reputai ramẽ kurí amũ akayú kurí yamẽdai

Ixé yepé apigá, yepé apigá marupiara
Apuamu kwemeté, apisika se pĩdá
 Apisika se ruiwa, se igara apukuitá
Se rurí katú asú apinaitika ĩdarã.



SOFRÊNCIA / PURARASAWA
Andreizinho do Arrocha

Asuana aikú, patuá uikuã ukara upé
asú axay indé (2x)

Yasuruen ti remuiururé
yãsé apigá ti ayaxiú
ti yururé yerungáwa (2x)

Indé resú munhã aýuasara kuá saisú upawaá...
indé awá mumuypá se sikuésawa
indé awá kuí se pyá munhã ayaxiú
rexáy ixé beku upé semaíma

asuana aikú kuíri
yasuruen ti remuiurure
yãsé apigá ti ayaxiú

asuana aikú kuíri
patuá uikuã ukara upé
yãsé apigá ti ayaxiú



quinta-feira, 11 de maio de 2017

Purakisaitá asuí Araitá

PURAKISAITÁ ASUÍ ARAITÁ

Resultado de imagem para myth of Prometheus and Pandora

Esíodo umpinima ana maranduwa useruka “Purakisaitá asuí Araitá” (Os Trabalhos e os Dias). Muíri awaitá museruka kwa maranduwa “Prometew asuí Pandora Maranduwa”.
Prometew ugananiã tupã Zeus. Ape Zeus umumimiã awaitá tatá. Prometew umundasu ana tatá. Ape Zeus uputariã meẽsawa awaitá supé. Awaitá upitá-kuaw meẽsawa irumu. Zeus umundu ana Efesto umunani ana iwi ii irumu. Ariré, ae umeẽ ana nheenga meẽsawa supé. Atena umbwé ana upuraki meẽsawa. Payẽ tupã-tá umeẽ ana yepé maã meẽsawa supé. Zeus umuseruka nhaã meẽsawa Pandora. Ae yepe kunhã!
Ape Zeus umundu ana nhaã meẽsawa awaitá supé.  Epimeteu umuyawé ana Pandora. Nhaã maã-maangara kunhã. Pandora upirari ana yepe kamuti payẽ ipuxiwaitá enongatu ana. Aresé iwí upitá ana ipuxiwaitá pura. Kuxiima inti aikwé ipuxiwaitá. Pandora umusikindawa ana kamuti asuí upitá ana sarusawa nhúntu.



Epikurowara Maitesawa

EPIKURO SAMOWARA IRUNDI PUSANGA-ITÁ

Resultado de imagem para Epicuro
Epikuro saanga.

Epikuro unaseriã akayú 341 ramé. Epikuro maitesara. Ae uviveriã Grésia upé. Epikuro umbwe ana irundi pusanga-itá surisawa resé. Kwá useruka tetrapharmakon grésia nheenga rupi.

Yepesawa – Ti resikié tupã-itá resé;
Mukũisawa – Ti resikié umanusawa resé;
Musapirisawa – Ipuxiwa ti uyumupuku katu;
Irundisawa – Katusawa tiasu remuyumeẽ.



quarta-feira, 10 de maio de 2017

Texto filosófico em Nheengatu

A ALEGORIA DA CAVERNA DE PLATÃO EM NHEENGATU[1]

ALLEGORY OF THE CAVE OF PLATO IN ÑEENGATU

PLATÕ IWIKWARA MARANDUWA YẼGATU RUPI

PLATÕ – TETAMA (514 a – 517 c):

SÓKRATES - Kuiri remaité yandé natureza umbwesawa rupi. Remaité awaitá ta uvivéri iwikuara pupé.  Ikesawa upirari ara supé i turususawa rupi. Taína ramé awaitá ta uiku iwikuara pupé, aĩtá ta uiku ta uyupukuári setimãitá ayuraitá iumu asuí kasakiri kiti ti taumaã. Ara uiku aitá kasakiri. Aikwé tape nhúntu ara mundepura pitérupi. Aikwé pirarisawa nhúntu iwikuara pupé. Mundepuraitá taumaã nhúntu irusãgaitá.
GLAUKO – Asendu.
SÓKRATES - Ápe remaité iwikuara kasakiri aikwé waa awaitá saangaitá, iwiraitá saangaitá. Awaitá maãitá ta upuraká iwikuara ukaripe. Yepé upurungitá, amu ukuatuka.
GLAUKO – Saanga amurupi asuí mundeporaitá amurupi!
SÓKRATES - Aĩtá yandé nungara. Yepesawa, remaite mundepuraitá tekosawa, aĩtá maãitá irusãgaitá nhúntu!
GLAUKO - Aĩtá ta uvivériã sikwesawa pukusa akãga tiririkaíma irumu?
SOKRÁTES – Aĩtá ti ta umaã amu maãitá yawé-teẽ?
GLAUKOYawé tẽ!
SÓKRATES - Ape aĩtá ramé ta upurũgitá ta useruka irusãgaitá mayé supisawa.
GLAUKO - Yawé tẽ!
SÓKRATES – Yepé ramé upurungitá mundepuraitá ta usendu irusanga mayé yeenga yawé.
GLAUKOEreẽ!
SÓKRATES Kwá awaitá ti taukunheseri maãitá supi.
GLAUKO – Indé reyeẽ supisawa!
SÓKRATES – Maã taá usasá yepé mundepura ramé uyupisirũ? Kwá mundepura ti umaã kwarasi ara. Ae upitá kuri sesaíma kirimbawa ara rupi. Ae umaã kuri katu. Irusangaitá tauikuã piri supi nungara ukara saangaitá suí.
GLAUKO - Eẽ! Maãitá supi nungara.
SÓKRATES – Awá ramé ae umpuka umaã ara supé. Tá sesaitá umumasi kuri.
GLAUKO - Ereẽ!
SÓKRATES Awá ramé ae umpuka usema tá sesaitá ti umaã.
GLAUKO – Yepesawa, ae ti upuderi umaã.
SÓKRATES – Mundepura ténki uyumutekó maãitá umaã ywaté. Yepesawa, ae umaã kuri tiasu piri irusangaitá; ariré ae umaã maãitá saangaitá. Ariré umaã kuri amu maãitá. Mukuisawa, pituna ramé ae upuderi kui yasitatá, yasitatatiwa. Ae upuderi umaã kuri tiasu piri yasi ara asuí kwarasi ara.
GLAUKO - Ereẽ!
SÓKRATES – Teipó, mundepura upuderi umaã kuri kwarasi ara.
GLAUKOEẽ, Sókrates!
SÓKRATESAriré ae umaité kuri kwarasi resé; ae usendu kuri waa kwarasi munhã kwarasi asuí roĩ ara. Kwarasi ara yupirunga. Kwarasi panhẽ yupirunga.
GLAUKO - Supí. Ae umaité kuri yawé.
SÓKRATES - Ae ramé umaenduári iwikuara resé, ae upitá kuri suri. Ae sakisawa i irumwara resé.
GLAUKO - Ereẽ!
SÓKRATES Mundepura kwera ti umuaxi-puxi kwasapawa kwera. Ae ti uputari uviveri miaswá. Ae ti uputari uyuiri iwikwara gananisawaitá supé.
GLAUKO - Ae umuyawé yaweté puxi-putáwa, ma ae ti uyuíri iwikwara supé.
SÓKRATESRemaité: kwá mundepura kwera ramé uyuíri iwikwara supé, ae uyukanhemu-patuka kuri irusãgaitá irumu.
GLAUKO Supí.
SÓKRATES - Ae ramé ténki umbwé iwikwara irusanga. Mundepuraitá uwasemu ae amurupi. Aĩtá umaité ae uikú sesaitá aiwa. Amu mundepuraitá ti uruyari i resé. Maã taá indé remaité?
GLAUKOAĩtá i uyuká.
SÓKRATES – Kuiri, se rumwara, Glauko, yandé ténki yumbwé kwa maranduwa. Ara yumbwé waa yepé mundetawa. Iwikwara sema anga uewpiri te tekokuaw-katusawa rendawa. Mundepura uewpiri ukunheseri Purangawa saanga. Purangawa saanga munhã ara. Ae ururi yakuawsawa.
GLAUKO – Ixé ramé asenduntu katu, “eẽ”.

NOTAS:

Purangawa saanga (s.): imagem do bem; idéia do bem.
Mundepura (s.): prisioneiro.
Tekokuaw-katusawa rendawa (s.): lugar da inteligência (mundo inteligível).
Iwikwara (s.): caverna.
Maranduwa (s.): história; alegoria.

TEXTO EM PORTUGUÊS: Alegoria da Caverna.





[1] Exercício de tradução do trecho 514 a – 517 c da República de Platão (texto da alegoria da caverna adaptado). A tradução é passível de revisões.